- peikėjas
- peikė́jas, peikė́ja dkt.
.
.
peikėjas — peikėjas, a smob. (1), peikė̃jas, à (4) K; SD57,303,354 kas peikia: Šiam mano veikalui turbūt nesiras peikėjų rš. Žudydami mane jūs manėt atsikratyti savo gyvenimo peikėju rš. Jonaitienė, pirmiausioji kitkart beturčio žento peikėja, nukaito LzP … Dictionary of the Lithuanian Language
nuotartojas — ( is Lex86, Krz196, CII1165, [K]), a smob. psn. peikėjas … Dictionary of the Lithuanian Language
peikikas — peikìkas, ė smob. (2) K; A1885,3 kas peikia, peikėjas: Kiekvienas mūsų pažįstame ne vieną tokį peikiką, niekintoją, kurio namuose nerastume nė vieno mūsų literatūros kūrinio sp … Dictionary of the Lithuanian Language
peiktojas — ( is K), a smob. (1) 1. KI716 kas peikia, peikėjas, kritikas. 2. Q543, KII285 niekintojas: Liga piktoji tur numarinti Dievo apjuoktojį, žodžio peiktojį Mž429. peiktojas; išpeiktojas; papeiktojas … Dictionary of the Lithuanian Language
peikėtis — peikėtis, ėjasi ( isi Š, stis), ėjosi, peikėtis, ėjasi, ėjosi Šv gautis, taisytis, stiprėti: Ligonis iš sunkios ligos peikėjas J … Dictionary of the Lithuanian Language
peikūnas — peikū̃nas, ė smob. (2) DŽ, Dglš kas mėgsta peikti, peikėjas … Dictionary of the Lithuanian Language